vožtelėti

vožtelėti: vóžtelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo Pvn, Užv, Trš 1. tr. DŽ, NdŽ kiek praverti, pravožti: Vóžtelėjau dangtį – ka pradės garas eiti! Vkš. 2. tr. trumpam nusivožti: Praeidamas pro kryžių vožtelėjau kepurę rš. 3. intr. DŽ, NdŽ, Kv kiek suduoti, užduoti: Ne sykį yr vóžtelėjęs į snukį užsiutęs Krš. Žmogus vožtelėjo kirviu [per medį] ir nuėjo Plv. Prišokęs taip vožtelėjo į lūpas, kad pirštinė plyšo rš. Bijai [žmogus] eiti, vóžtelės kas par galvą, ir išsižiosi Pj. | Kokie čia uždoriai: su kumste võžtelėtum, ir įvirstum su visoms durėms Rdn. 4. intr. virsti, kristi: Medis vóžtelėjo ant kojos Al. 5. intr. pratarti, tarstelėti: Duokit kiek reikia zuperio, tai kiekvienas mokės ūkininkauti, – vožtelėjo kažkas iš kampo rš. Išdėsčiau savo reikalą, o jis man ir vožtelėjo: – Iš kurgi aš galiu žinoti, kad tamsta studentė? rš.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

vožtelėti — vóžtelėti vksm. Susikaũpus garáms, vóžtelėjau púodo dañgtį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vožtelti — vožtelti, ia, ėjo 1. žr. vožtelėti 3: Jei reiks – vožtelk į pasmakrę, ir dar taip, kad kaukštelėtų dantimis B.Radz. Traukis šalin, o tai kai vožtelsiu!.. rš. Vožtelsiu aš tau draugiškai į barzdą rš. 2. žr. vožtelėti 4: Ramentas išslysta iš po… … Dictionary of the Lithuanian Language
vožterėti — vožterėti, ėja, ėjo 1. žr. vožtelėti 3: Reikėjo tik nusivilkti sermėgą, vožterėti Sd. Turėjau truputį vožterėti jam, kitaip nebūčiau galėjęs parsivesti rš. 2. tr. staigiai įdėti: Malkų vožterėj[o] krosnin Dbč. Vožterėj[o] duoną krosnin Rud … Dictionary of the Lithuanian Language
įtrenkti — įtreñkti, ia (į̃trenkia), į̃trenkė 1. intr., tr. FrnW, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rsn, Pgg, Vkš trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: Perkūnija įtrenkė N. Jeigu perkūnas į̃trenkė, i sudegdavo namai PnmŽ. Perkūnas kluoną į̃trenkė Kt. Perkūnas teip skaudžiai… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias